SUSIPAŽINKIME

Veiklų buvo daugybė, o parodyti neturėjau ko.
Visi aiškino, kuo turiu būti, bet niekas nepadėjo rasti kelio.

Šiandien turiu verslą, kurį žinau, kaip užauginti!

image_by_desk_laughing

Nuo vaikystės buvau iššūkių mėgėja ir problemų sprendėja. Mokykloje gindavau mažuosius nuo "kietuolių" skriaudikų, universitete silpniau besimokantiems aiškindavau inžinerijos mokslus, todėl vis dar jaučiu didžiulį troškimą padėti. Jaučiu didžiulį skausmą matydama žmogų, kuris neišnaudoja savo potencialo!

Visai nesenai pačios lėkštėje buvo 13 veiklų. Taip, trylika! Manęs buvo pilna visur: aktyviai dalyvavau bendruomenės gyvenime, kūriau vis kitokias veiklas, prisidėjau prie įvairiausių projektų, vedžiau renginius, kalbinau žmones LIVE eterio metu, tarpininkavau perkant ir parduodant NT objektus, organizavau vaikiškus turgelius.... Nesibaigiantis veiklų sąrašas!

Nenuostabu, kad aplinkiniai mane ragino nustoti blaškytis, pradėti dirbti "normalų" darbą. Dariau visko daug, o parodyti neturėjau ką... Kartą Tadas, Capital Real Estate biuro vadovas, mane palygino su elektra. Įsivaizduokite, į pastatą atkeliavusi elektra įjungia televizorių ar naktinį šviestuvą, pasklinda po visus kambarius, taip sukurdama jaukius namus. Kita vertus, ta pati elektra, pasiekusi gamyklą, sukuria lazerio spindulį, taip pjaudama net kiečiausią metalą! Tikriausiai, nereikia aiškinti, kurios istorijos heroje anuomet buvau aš...

Aš dariau ir vieną, ir kitą, ir trečią... Vis bandžiau išsirinkti tą vienintelę veiklą, kurią galiu paversti "svajonių verslu". Strigau.
Ieškojau atsakymų. Atradau "Versli Lietuva" mentorystės programą, kurioje sutiktas mentorius Edgaras trylikos veiklų sąrašą padėjo sutrumpinti iki dviejų, bet vis tiek buvo ne tas, ne taip, ne iki galo...
Bandžiau mokymus, grupes, ieškojau toliau, bet negavau atsakymo. Griuvau. Stojau ir vėl griuvau... Niekaip neradau sprendimo, kaip susiaurėti!

Artimieji tiek pavargo nuo desperatiškų paieškų, kad pradėjo reikalauti uždaryti "įsivaizduojamą" verslą ir normaliai įsidarbinti, kad ir prekybcentry kasininke...

Draugė Renata, mentorė, įvaldžiusi koučingo mokslą, paklausė, kodėl aš darau tai, ką darau? O aš neturėjau tikslaus atsakymo... tai dar labiau įvarė į kampą!

Aš niekada nesusimąsčiau, kodėl man reikia daug, kodėl netelpu į rėmus... Neturėjau vedlio, kuriam rūpėtų manieji norai, sugebėjimai, potencialas.

Draugai, šeima, kolegos ar tiesiog pažįstami mane matė skirtinguose amplua, todėl dalis rekomendavo vieną kelią, kiti ragino eiti priešinga kryptimi.... Visa aplinka siūlė savo sprendimus, dėstė savo mintis, patarinėjo iki negalėjimo ir galiausiai sprogau!

STOP! Palikite mane ramybėje! Pavargau!!!

Milda,
Tavo veiklos sprogimo trenerė